2014 m. spalio 29 d., trečiadienis

BBQ šonkauliukai

Reikės:

1kg kiaulienos šonkaulių
220g sviesto
6 šaukštų barbekiu padažo
5 šaukštų pomidorų pastos
Rūkytos paprikos
Druskos
Pipirų
5 skiltelių česnako

Šonkauliukus atskirti po vieną ir sudėti į kepimo indą. Apibarstyti druska, pipirais, smulkintu česnaku ir užpilti lydytu sviestu. Kepti 200C orkaitėje 25 minutes. Tuomet nupilti sviestą ir šonkauliukus užilti ir gerai išvolioti padaže iš berbekiu padažo, pomidorų pastos ir rūkytos paprikos miltelių. kepti dar apie 20-25 minutes.




2014 m. spalio 21 d., antradienis

Zadaras arba ir spalį būna vasara


Nuotykiai prasideda perkant bilietus.

Ateina metas, kai atostogų reikia mirtinai. Ir būtinai ten, kur šilta. Spalį. Bilietų ieškojome likus mažiau nei mėnuo iki kelionės. Tačiau kelionei didelių reikalavimų nebuvo, svarbiausia, nebrangu ir šilta. Ir čia mums pasipainiojo Zadaras. Pažiūrėjome nuotraukas - gražu, lyg ir bus šilta, imam!
O čia ir prasideda linksmybės. Pervargę nuo darbų ir atostogų krypčių ieškojimo keliautojai, pasirodo, bilietus skrydžių jungtims nusipirko skirtingiems mėnesiam.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Visų pirma, sužinom, kad Ryanair tikrai gali nemokamai pakeisti skrydžio datą per 24 valandas nuo bilieto pirkimo. O ir kelionėje atsiranda naujas taškas - Varšuva.

Nakvynės oro uoste.

Į Zadarą ir iš jo keliavome per Briuselio Charleroi oro uostą ir jame per naktį turėjome laukti sekančių skrydžių. Jei reikėtų pavaizduoti pragaro priimamąjį, tai įdėjų ieškočiau būtent šiame oro uoste. Keliaudami pirmyn padarėme didžiausią klaidą, kad bandėme rasti būdą pamiegoti, pasnausti ar bent patogiai prabūti ant jų baisių metalinių, su pertvaromis, kėdžių. Jei būsite ten, net nesivarginkite to bandyti - nepavyks. Geriau tiesiog susiraskite nuošalesnį kampelį ant grindų ir jį okupuokite.
Tiesa, pirmąkart šis oro uostas nenorėjo mūsų lengvai paleisti ir skrydis į Zadarą vėlavo 4 valandas. Tačiau bent praėjus patikrą patenki ant patogesnių kėdžių.

Zadaras. Lankytinos vietos.

Zadaras
Zadare praleidome 6 dienas. Buvo planų aplankyti ir apylinkes, deja, įpusėjus kelionei, įsitaisiau kojos traumą, kuri neišleido toliau iš miesto.
Tačiau, Zadaras nors ir mažas miestas ir neturi daug lankytinų objektų, nėra nuobodus ir jame gali tiesiog atsipalaiduoti ir ilsėtis.

Viena iš didžiausių Zadaro įžymybių, šiuolaikinės architektūros kūrinys - jūros vargonai. Šie vargonai - tai 70 metrų besitęsiantys  laiptai, po kuriais eina 35 skirtingų dydžių vamzdžiai, kurie vėjo ir bangų pagalba skleidžia muziką (arba ūkimą, kaip pažiūrėsi) ir gali išgauti 7 akordus ir 5 natas. Nors bangos ir nenuspėjamos ir skleidžiami garsai iš pažiūros - chaotiški, tačiau vamzdžiai sudėti taip, kad šalia būtu išgaunamos tik tarpusavyje derančios natos, todėl garsas išlieka harmoningas ir neerzinantis.  Jūros vargonų. muziką galite išgirsti čia - https://www.youtube.com/watch?v=qJWldNdG4Lo

Jūros vargonai.


Kitas, šalia esantis, to paties architekto, Nikola Bašic, kūrinys - Saulės pasveikinimas. Tai į grindinį įmontuoti daugiasluoksnio stiklo plokštelių apskritimai, vaizduojantys saulės sistemą ir slepiantys savyje milijonus saulės energijos baterijų. Didžiauias apskritimas - Saulė - yra 22 metrų skersmens ir susideda iš 300 stiklo plokštelių. Sutemus sukaupta saulės energija išsilaisvina ir prasideda šviesos žaidimas, sutraukiantis daug smalsuolių.

Saulės pasveikinimas.
Vienas seniausių Zadaro architektūros paminklų - Šv. Donato katedra, datuojama dar IX amžiuje. Į jos varpinę galima pakilti ir apžiūrėti miestą iš aukštai.

Šv. Donato katedra.
Senoji miesto dalis apjuosta gynybine siena, kuri vietomis labai gerai išlikusi. Taip pat gerai išsilaikę ir gynybinės sienos vartai.

Pagrindiniai miesto vartai prie mažojo Fošos uosto.
Vaizdas nuo vėliausiai pastatytų tilto vartų.
Zadaro Rotušė
Naujausią istoriją primenanti vieta - Zadaro mūšio (vykusio 1991m., Kroatijai kovojant dėl nepriklausomybės) vieta. Ji, ganėtinai toli nuo centro, tad keliauti iki jos toloka (o, kad man kas būtų pasakęs, kad tiek toli) ir pakeliui galima sutikti gyvačių.
Tačiau vieta, tenka pripažinti, įspūdinga. Didžiausią įspūdi man paliko bažnyčios griuvėsiai, prieš kuriuos tiesiai pastatyta nauja bažnyčia. Beje, ši naujoji bažnyčia matosi iš toli, tad jei norėsite rasti šią vietą, orientuokitės pagal ją.

Zadaro mūšio vieta
Zadaro mūšio vieta
Tankas
Pakeliui
Kita taip pat rečiau turistų lankoma vieta - Zadaro kapinės. Kaip ir daugumoje senų kapinių, gyvųjų varžybos dėl įspūdingesnio paminklo ar kriptos, palieka įdomius rezultatus.



Zadaro kapinės
Zadare taip pat galima rasti sfinksą. Sfinksą XX amžiuje užsakė pastatyti vietos menininkas savo mirusios žmonos garbei. Tai turėtų būti romantiška vieta, kadangi sakoma, kad sfinksas pildo meilės norus. Deja, panašu, kad vieta  patapusi viešu tualetu, tad ilgai ten užsibūti nesinori.

Sfinksas

O puikiausia, atostogaujant spalį, išsimaudyti jūroje, kuri vis dar buvo įšilusi iki 23-24 laipsnių.
O pasimaudžius jūroje galima jaukiai pasivaikščioti viena gražiausių - Karma - gatve, besitęsiančią šalia jūros.

Vaizdas iš Karma gatvės
Maistas.

Maistas Zadare nuostabus! Maistas čia nėra brangus. Iš pažiūros atrodo, kad nėra ir labai pigus, tačiau restorane gavus lėkštę su savo patiekalu ir pamačius jo kokybę, supranti, kad taip, maistas čia visgi pigus.
Didelę įtaką Zadaro virtuvei daro Italija, tad Viduržemio jūros virtuvė yra labai populiari.
Lankantis čia nuodėmė neparagauti šviežių jūros gėryybių. Šviežumu čia netenka abejoti. Vieną vakarą vakarieniaujant restorane teko matyti, kaip atėjęs žvejys iškart pardavė savo sugautą žuvelę tiesiai virtuvei.
Taip pat Italijos įtaka čia pasidarbavo su picomis, kurios čia tikrai picos, o ne blynas su kažkui, kaip daug kur įprasta Lietuvoje.

Picos!
Didžiausią įspūdį palikęs patiekalas - juodasis risotto (taip, žinau, kad tai vadinama daugiaryšiu, bet niekas taip nesako). Šis risotto juodai dažomas kalmarų rašalu, žinoma, pridedama ir pačių kalmarų.

Juodasis risotto
Žinoma, čia nepamirštama ir balkaniška dvasia, tad visose vietose, kur galima gauti greitojo maisto, šalia burgerių ir hotdogų puikuojasi čevapčici (čevapi). Beje, jei išmoksite pilną šio patiekalo pavadinimą mintinai, sumažinsite tikimybę sirgti alzhaimeriu.

Čevapčici
Zadare labai populiarios kepyklėlės. Tik skirtingai, nei Lietuvoje, jų darbo valandos labai ilgos ir jos įsikūrusios ir gyvenamuosiuose miesto rajonuose. Šalia savo gyvenamosios vietos turėjome taip pat kepyklelių, tad bandelės puryčiams buvo patapę ritualu. Beje, kiekvienąkart perkant kepyklėlėje dovanų gaudavome papilomą bandelę.

Pusryčiai
Dar vienas didelis džiaugsmas - švieži vietiniai vaisiai. Jų galima nusipirkti turguje arba  kokį granatą nusiskinti ir savo apartamentų kieme.

Na, ir kaip nepakalbėsi apie gėrimus. Tuos linsmuosius, žinoma. Populiariausia čia - vynas, kuris ganėtinai pigus (nors ir ne visad skanus). Kaip bežiūrėsi, litrą labai neblogo vyno galima nusipirkti ir už 7LT. Vietinio alaus jie turi nedaug ir visi jie daugiau mažiau Švyturio ekstra skonio.
Iš stipriųjų - Zadaro miesto gėrimas - Maraschino likeris, pagamintas distiiuojant marachino veislės vyšnias, todėl yra visiškai skaidrus. Tiesa pasakius, net keista gerti vyšnių skonio gėrimą, kuris atrodo kaip degtinė. Tad kur kas labiau patiko jų vyšnių brendis (man jis panašesnis į įprastą vyšnių likerį).

Dar keletas atsitiktinių pastebėjimų.

Zadare jautėmės lyg grįžę kelis metus į praeitį. Pavyzdžiui, gatvės mados kaip Lietuvoje prieš 5-7 metus.  Pasižvalgius po parduotuvių virtrinas biškį kvepia Gariūnais. O kavinės, turinčios wi-fi, jį reklamuoja labiau, nei savo meniu.

Pypsėjimas. Zadare žmonės dievina pypsėti. Vairuotojai pypsi dažnai ir daug. Ir dažniausiai nesuprasi, kodėl. Vieną vakarą teko matyti vestuves. Taip, pas mus vestuvininkai irgi pypsi. Bet ten jie pypsėdami po miestą sukiojosi kelias valandas!

Jachtos. Panašu, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus Zadare būtinai turi jachtą ar bent kažką panašaus į ją. Visas miestas atrodo kaip viena didžiulė prieplauka.

Jachtos naktį
Jachtos dieną
Kelionės pabaiga.

Kelionę užbaigėme Varšuva. Tiesą pasakius, mieste buvo gražu, pasisukioti jame smagu, bet trūko kažkokio jaukumo. Gal savo kažkiek ir darė namų ilgesys, bei mane lydintis kojos skausmas. Bet čia nebuvo, kad jaustum tas tikras atostogas, kokios jautėsi Zadare ar net keliaujant po Lietuvą. Gal, kai pagalvoju iš laiko perspektyvos, tas trūkumos buvo dėmesys klientui. Zadare žmonės klientų aptarnavimo srityje labai malonūs ir tiek apartamentuose, tiek restoranuose visad jautėmes su džiaugsmu laukiami. Čia, deja, to pritrūko. Labiausiai tai atsiskleidė hostelyje per pusryčius, kurie buvo tokie atmestini, kad skaniausia ten buvo kava, kuri buvo mūsų pačių (jų pasiūlytoji keliavo kriauklėn po pirmųjų gurkšnių).
Kaip ten bebambėčiau, rudenėjanti Varšuva graži ir pamatyti verta. Taip pat, neskaitant pusryčių, pasimaitinti ten pavyko visai neblogai, O pandos ten ne tik verkia, bet ir juokiasi!

Varšuvos panda liūdi.

Varšuvos panda džiaugiasi.