2014 m. rugsėjo 21 d., sekmadienis

Motociklu aplink Lietuvą

Šįkart ne apie maistą. Šįkart apie keliones.
Aprašyti vasaros kelionę aplink Lietuvą motociklu kaupiausi ilgai. Bet gal ir gerai. Vėsų rudens vakarą smagu prisiminti ryškiausias vasaros akimirkas.

Pasiruošimas. Maršrutui sudaryti prireikė kelių gerų vakarų intensyvaus googlinimo, turizmo vadovų ir brošiūrų vartymo. Turbūt nėra geresnės terapijos po darbo, kaip taškų žemėlapyje dėliojimas, kur jau greit greit būsi.

Kelionės planas.
Turbūt didžiausias kelionės galvosūkis buvo išspręsti lygtį: 1 motociklas, 2 žmonės ir daiktai jiems savaitei. Ir jis pavyko puikiai. Daiktus pavyko susidėti labai kompaktiškai - visko užteko, o ir tampyti didelės kančios nebuvo. Tiesa, pasipykdavau aš kartais su savo kuprine, bet praeidavo :) 

1 diena. Startas iš Vilniaus. Nors debesys ir nerodė pritarimo, entuziazmo netrūko. O jau po kelių valandų teko suprasti, kad ko jau ko, bet nuotykių šioje kelionėje netrūks. Pirmasis kelionės krikštas - mažame miško keliuke įsivertėm į balą. Žiūrėjimas kaip nelengvai motociklas kyla iš didelės murzinos balos kėlė daug įvairių minčių. Tik ne esminę - fotografuoti. Vis dar graužiu save dėl to. O nuotykiai nebūtų nuotykiais, jei nesibaigtų gerai. Motociklas lengvai pasispyriojęs užsikūrė, o toliau keliaut daugiau ar mažiau purviniem mum irgi netrukdė.

Ne po skrydžio balon. Bet jau nuo pirmos dienos motociklas kasdien atrodydavo maždaug taip.


Tiesa, iki balos dar pasižvalgėm Žingių miško pažintiniame take, kur sužinojome daug įdomių dalykų apie medžius ir mišką.. ir aš jų jau nei vieno nepamenu.
Sekantis taškas - Žalvario parkas, pakeliui prasukant pro Dubingius.
Žalvario parkas - absoliučiai nurauta vieta. Belekiek hektarų visiškai WTF skulptūrų. 

Žalvario parkas.
Saulė leidosi greičiau, nei noras keliauti, tad teko spręsti, kur nakvoti, nes numatytos vietos, jau buvo aišku, nepasieksim. "Obuolių sala" tam buvo puikus pasirinkimas. Jaukus ir tvarkingas kempingas. O  pirmą kartą ir tamsoje surinktoje palapinėje išsimiegoti pavyko puikiai.

Obuolių sala taip pavadinta tikrai ne be reikalo.
2 Diena. Dienos pradžiai maudynės ir pusryčiai "Obuolių saloje". Toliau - Velykų salos dievai  Luokesaičio ežero pakrantėje. Labai smagu, kai privačiomis iniciatyvomis atsiranda tokios gražios vietos.

Velykų salos dievai.
Ignalinos rajonas patraukė Ladakalniu, Bitės apžvalgos bokštu ir Ginučių vandens malūnu. Ir mus jau karts nuo karto pradėjo sveikinti lietus. Bet smulkus, o ir bėgti nuo jo sekėsi puikiai.

Vaizdas nuo Ladakanio.
Pakeliui į Salaką sustiprėjo įtarimas, kad benzino turim ne per daugiausiai. O atradimas, kad artimiausia degalinė tik Zarasuose, ne itin  džiugino. Bet čia ir vėl atvira scena nuotykiams. Pakalbėjus su vietiniais jie greit atranda išeitį. Jau netrukus pilamės benziną turbūt labiausiai netikėtoje vietoje - gaisrinėje. Ne veltui šia profesija žmonės pasitiki labiausiai.
O saulė jau vėl vakarop, tad nusprendžiame įsikurti čia pat, Salake, prie Luokesos ežero.

Salako bažnyčia.
3 diena. Trečios dienos atradimas - jei yra ženklas, dar nereiškia, kad ten kažką rasi. Aplink Luokesos ežerą daug ženklų į pažintinį taką, kuris veda link apžvalgos bokšto. Pasirodo, takas dar tik tiesiamas, o bokšto dar nepastatė.

Nebokštelis už 400 metrų.
Neradę bokštelio traukiam į Zarasus, kur pagrindinis tikslas dorai pagirdyti savo metalinį žirgelį benzinu. Zarasuose taip pat pasižvalgome nuo apžvalgos rato, tačiau stiprus vėjas nuo ežero netraukia ilgiau užsibūti.

Jie taisė kelią, o mes ilgai ir nuobodžiai stovėjom prie šviesoforų
Pekeliui į Rokiškį užsukome prie Panemunio angelo, skirto Lietuvos partizanams.

Panemunio angelas


Rokiškyje į maršrutą buvo įtrauktas tik Liongino Šapkos parkas. Tačiau noras valgyti atvedė į centrinę miesto aikštę, kuri pasirodė netikėtai graži. 

Rokiškis
O smagiausia dalis šiame mieste, kad 2 žmonės papietavo prabangiausiame miesto restorane vos už 30LT.

Toliau - Biržai. Biržuose aplankom Biržų pilį ir ilgiausiu pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą nukeliaujame į Astravo dvarą.

Širvėnos tiltas
Biržuose motociklas priminė, kad ir jis turi savo nuomonę. Variklio tepalas pasakė: I'm out, grandinės garsuose įsiklausius girdėjos: screw you, guys. Tepalu pasirūpinti pavyko, grandinei dar teko pakentėti. 
Nulėkėm iki Karvės olos ir Pakruojyje aplankant Baltijos kelio kryžius traukėm į Šiaulius, kur laukė nakvynė lovoje.

4 diena. Išsimiegoti lovoje yra kažkas nuostabaus. Ačiū draugams suteikusiems nakvynę, maistą ir skalbimą mūsų jau pirmą dieną išpurvintiems rūbams.
Šiauliuose buvo būtina aplankyti Lapę.

Lapė.

Taip pat įdomios ir Šiaulių kapinės (jei kam norisi daugiau istorijų iš jų, rekomenduoju video, esantį straipsnyje http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/senose-kapinese-ir-lietuviskos-vampyres-paslaptis.d?id=61551078)

Vienas įspūdingiausių kada nors matytų paminklų
Į Šiaulius pasižvalgę nuo Salduvės kalno patraukėme prie NATO karinės bazės. Labai pasisekė, kad pora naikintuvų buvo tik nutūpę ir buvo galima juos  apžiūrėti iš pakankamai arti.

Naikintuvai.
Teptuku variklio alyva pateplioju motociklo grandinę (turbūt keisčiausia mano kada parašyta frazė) ir keliaujame link Svilės šaltinių.
Viena įdomesnių aplankytų vietų - Svilės kryžių kryžkelė. Toje vietoje baudžiavos laikais buvo kariami baudžiauninkai, o vėliau toje vietoje žmonės pradėjo statyti kryžius. Daug kryžių.

Svilės kryžiai.
Užventyje, nors ir protarpiais lyjant lietui, pasivaikčiojome prie dvaro vandens malūno.

Užvenčio vandens malūnas.
O lietus tapo vis dažnesnis palydovas. Judant link Šatrijos kalno dangus vis labiau grasino ir vis prapliupdavo. Bet o kas mums jauniems.

Nuo Šatrijos kalno
Telšiai, kas jau nebestebino, vėl pasveikino lietumi. Ir lietaus buvo tiek daug, kad planų tą vakarą toliau keliauti teko atsisakyti. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą -vėl naktis lovoje. Ir ne bet kokioje, o viešbutyje.

Naktiniai Telšiai
5 diena. Viešbutyje miela tetulytė iškepa blynų ir omleto, o papusryčiavus traukiame į miestą. Mieste reikia atrasti visas pasižymėtas skulptūras ir tepalą motociklo grandinei. Abi misijos sėkmingai įvykdomos.

Skalikas
Šaltojo karo muziejus Plateliuose yra kažkas wow. Turbūt vienas įspūdingiausių muziejų Lietuvoje. Kas nebuvot, įsitraukit į must see objektų sąrašą. Sunku suvokti, kad kažkada čia, Lietuvoje, buvo branduolinis ginklas.

Šachta, kurioje buvo laikoma branduolinė raketa.
Traukiame link Kretingos ir vis dažniau maudo lietus. Pakeliui aplankome Dyburių atodangą, kuri įspūdinga, bet to įspūdžio pagauti fotoaparatu, deja, nepavyko.
Kretingoje surandame astronominį kalendorių su saulės laikrodžiu ir pasišildome dvaro žiemos sode.

Astroniminis kalendorius su saulės laikrodžiu
Nakvynė Vinetu kaime Kretingalėje buvo įtraukta jau planuojant maršrutą. Taip, atrodo įspūdingai, bet, deja, buvo didžiausias kelionės nusivylimas. Bendravimas su klientais bent jau kai kuriems iš jų darbuotojų/savininkų yra per sudėtinga užduotis. 
O ir miegoti tipyje buvo velniškai šalta. O plaukai ir rūbai dūmais trenkė dar ilgai. Bet, jei ne darbuotoja, sugadinusi nuotaiką, tas būtų dar nieko.

Nevažiuokit čia.
6 diena. Išsimiegoti beveik nepavyko ir dvokiantys dūmais, kaip iš pačios peklos gilumos išlindę velniai, keliaujame į Klaipėdą.


Olando kepurė
Pajūryje siautėja vėjas, tad prie Olando kepurėms pusryčiams - smėlis.
O Klaipėdoje, kaip ir Telšiuose, svarbiausia užduotis atrasti patikusias skulpturas.

Katinas džentelmeno veidu.
Kita svarbi misija Klaipėdoje - pavalgyti. Ir maitina mus Klaipėdoje tikrai skaniai.

"Kurėnas".

Klaipėda - tolimiausias mūsų pasiektas taškas. Toliau - vis artėsim link namų.
Pro Šilutę, Pagėgius pasiekiame Rambyno kalną.

Rambyno kalnas
Netoliese įsikūręs Martyno Jankaus muziejus, kurio parke, daug įdomių meno kūrinių, kurie, deja, nepasidavė fotografavimui. 
Pakeliui Jurbarką prasukame pro Raganų eglę, Viešvilę, Smalinikų vandens matavimo stotį.

Smalininkų vandens matavimo stotis
Nakvynę "Medaus slėnio" kempinge Jurbarko rajone. Kempingas gauna simpatijas už elektros lizdus lauko pavėsinėse, virtuvę ir karštą vandenį.

7 diena. Dušas yra gėris. Dušas, kai kūnas įsigėręs dūmais yra nuostabus gėris. Karštas dušas sušalus, yra kažkas nuostabaus. Toliau dieną tęsiame vėlyvais pursryčiais Panemunės pilyje. 

Panemunės pilis.
Toliau keliaujame tradiciniu panemunės pilių maršrutu.

Panemunės pilis
Ties Vilkija keltu persikeliame per Nemuną. Maloniai nustebina tai, kad motociklui pritaiko dviračio kainą.

Keltas

Paskutinę dieną noras namo darosi vis stipresnis. Paskutinis aplankomas objektas - gotikinė senoji Zapyškio bažnyčia.

Senoji Zapyškio bažnyčia
Maršrutas baigėsi, nuotykiai - ne. Išvažiavus už Kauno lyja nuolat. Šlapia ir šalta, o pasislėpti nėra kur. Tik netoli Vilniaus trumpam pasišildome kava degalinėje. Toliau šildo tik mintis, kad tuoj namai. Prie pat namų dar patenkame į mikro avariją. Keistau įrartinas automobilio vairuotojas atsiprašinėja ir bučiuoja rankas - tokie paskutiniai šios kelionės akordai.

Tai buvo nuostabi kelionė, su daug nuotykių ir dar daugiau įspūdžių. Net ir nors teko sušalti ir sušlapti - buvo verta. Graži ta mūsų Lietuva.

P. S. Sutepu motociklo grandinę per minutę!