2014 m. gruodžio 2 d., antradienis

Spraginti kukurūzai su karamele ir cinamonu

Reikės:
8 puodelių spragintų kukurūzų (jau paruoštų)
120g sviesto
2 puodelių rudojo cukraus
5 šaukštų vandens
žiupsnelio druskos
vanilės ekstrakto
1,5 šaukštelio sodos
1,5 šaukštelio cinamono
Šiek tiek lydyto šokolado

Išlydikite sviestą ant vidutinio kaitrumo ugnies, supilkite cukrų, vandenį, cinamoną, druską ir gerai išmaišykite. Kai masė užvirs, nemaišant kaitinkite apie 5 minutes. Nuimkite nuo ugnies ir įmaišykite vanilės ekstraktą ir sodą. Dideliame dubenyje sumaišykite spragintus kukurūzus ir rudą cukraus masę. Ją tolygiai paskleiskite po skardą, išklotą kepimo popieriumi. Kepkite 45 minutes 120C karštumo orkaitėje, permaišant kukurūzus kas 15 minučių. Ištraukus galite apšlakstyti lydytu šokoladu. Valgyti pilnai atvėsintus.





2014 m. spalio 29 d., trečiadienis

BBQ šonkauliukai

Reikės:

1kg kiaulienos šonkaulių
220g sviesto
6 šaukštų barbekiu padažo
5 šaukštų pomidorų pastos
Rūkytos paprikos
Druskos
Pipirų
5 skiltelių česnako

Šonkauliukus atskirti po vieną ir sudėti į kepimo indą. Apibarstyti druska, pipirais, smulkintu česnaku ir užpilti lydytu sviestu. Kepti 200C orkaitėje 25 minutes. Tuomet nupilti sviestą ir šonkauliukus užilti ir gerai išvolioti padaže iš berbekiu padažo, pomidorų pastos ir rūkytos paprikos miltelių. kepti dar apie 20-25 minutes.




2014 m. spalio 21 d., antradienis

Zadaras arba ir spalį būna vasara


Nuotykiai prasideda perkant bilietus.

Ateina metas, kai atostogų reikia mirtinai. Ir būtinai ten, kur šilta. Spalį. Bilietų ieškojome likus mažiau nei mėnuo iki kelionės. Tačiau kelionei didelių reikalavimų nebuvo, svarbiausia, nebrangu ir šilta. Ir čia mums pasipainiojo Zadaras. Pažiūrėjome nuotraukas - gražu, lyg ir bus šilta, imam!
O čia ir prasideda linksmybės. Pervargę nuo darbų ir atostogų krypčių ieškojimo keliautojai, pasirodo, bilietus skrydžių jungtims nusipirko skirtingiems mėnesiam.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Visų pirma, sužinom, kad Ryanair tikrai gali nemokamai pakeisti skrydžio datą per 24 valandas nuo bilieto pirkimo. O ir kelionėje atsiranda naujas taškas - Varšuva.

Nakvynės oro uoste.

Į Zadarą ir iš jo keliavome per Briuselio Charleroi oro uostą ir jame per naktį turėjome laukti sekančių skrydžių. Jei reikėtų pavaizduoti pragaro priimamąjį, tai įdėjų ieškočiau būtent šiame oro uoste. Keliaudami pirmyn padarėme didžiausią klaidą, kad bandėme rasti būdą pamiegoti, pasnausti ar bent patogiai prabūti ant jų baisių metalinių, su pertvaromis, kėdžių. Jei būsite ten, net nesivarginkite to bandyti - nepavyks. Geriau tiesiog susiraskite nuošalesnį kampelį ant grindų ir jį okupuokite.
Tiesa, pirmąkart šis oro uostas nenorėjo mūsų lengvai paleisti ir skrydis į Zadarą vėlavo 4 valandas. Tačiau bent praėjus patikrą patenki ant patogesnių kėdžių.

Zadaras. Lankytinos vietos.

Zadaras
Zadare praleidome 6 dienas. Buvo planų aplankyti ir apylinkes, deja, įpusėjus kelionei, įsitaisiau kojos traumą, kuri neišleido toliau iš miesto.
Tačiau, Zadaras nors ir mažas miestas ir neturi daug lankytinų objektų, nėra nuobodus ir jame gali tiesiog atsipalaiduoti ir ilsėtis.

Viena iš didžiausių Zadaro įžymybių, šiuolaikinės architektūros kūrinys - jūros vargonai. Šie vargonai - tai 70 metrų besitęsiantys  laiptai, po kuriais eina 35 skirtingų dydžių vamzdžiai, kurie vėjo ir bangų pagalba skleidžia muziką (arba ūkimą, kaip pažiūrėsi) ir gali išgauti 7 akordus ir 5 natas. Nors bangos ir nenuspėjamos ir skleidžiami garsai iš pažiūros - chaotiški, tačiau vamzdžiai sudėti taip, kad šalia būtu išgaunamos tik tarpusavyje derančios natos, todėl garsas išlieka harmoningas ir neerzinantis.  Jūros vargonų. muziką galite išgirsti čia - https://www.youtube.com/watch?v=qJWldNdG4Lo

Jūros vargonai.


Kitas, šalia esantis, to paties architekto, Nikola Bašic, kūrinys - Saulės pasveikinimas. Tai į grindinį įmontuoti daugiasluoksnio stiklo plokštelių apskritimai, vaizduojantys saulės sistemą ir slepiantys savyje milijonus saulės energijos baterijų. Didžiauias apskritimas - Saulė - yra 22 metrų skersmens ir susideda iš 300 stiklo plokštelių. Sutemus sukaupta saulės energija išsilaisvina ir prasideda šviesos žaidimas, sutraukiantis daug smalsuolių.

Saulės pasveikinimas.
Vienas seniausių Zadaro architektūros paminklų - Šv. Donato katedra, datuojama dar IX amžiuje. Į jos varpinę galima pakilti ir apžiūrėti miestą iš aukštai.

Šv. Donato katedra.
Senoji miesto dalis apjuosta gynybine siena, kuri vietomis labai gerai išlikusi. Taip pat gerai išsilaikę ir gynybinės sienos vartai.

Pagrindiniai miesto vartai prie mažojo Fošos uosto.
Vaizdas nuo vėliausiai pastatytų tilto vartų.
Zadaro Rotušė
Naujausią istoriją primenanti vieta - Zadaro mūšio (vykusio 1991m., Kroatijai kovojant dėl nepriklausomybės) vieta. Ji, ganėtinai toli nuo centro, tad keliauti iki jos toloka (o, kad man kas būtų pasakęs, kad tiek toli) ir pakeliui galima sutikti gyvačių.
Tačiau vieta, tenka pripažinti, įspūdinga. Didžiausią įspūdi man paliko bažnyčios griuvėsiai, prieš kuriuos tiesiai pastatyta nauja bažnyčia. Beje, ši naujoji bažnyčia matosi iš toli, tad jei norėsite rasti šią vietą, orientuokitės pagal ją.

Zadaro mūšio vieta
Zadaro mūšio vieta
Tankas
Pakeliui
Kita taip pat rečiau turistų lankoma vieta - Zadaro kapinės. Kaip ir daugumoje senų kapinių, gyvųjų varžybos dėl įspūdingesnio paminklo ar kriptos, palieka įdomius rezultatus.



Zadaro kapinės
Zadare taip pat galima rasti sfinksą. Sfinksą XX amžiuje užsakė pastatyti vietos menininkas savo mirusios žmonos garbei. Tai turėtų būti romantiška vieta, kadangi sakoma, kad sfinksas pildo meilės norus. Deja, panašu, kad vieta  patapusi viešu tualetu, tad ilgai ten užsibūti nesinori.

Sfinksas

O puikiausia, atostogaujant spalį, išsimaudyti jūroje, kuri vis dar buvo įšilusi iki 23-24 laipsnių.
O pasimaudžius jūroje galima jaukiai pasivaikščioti viena gražiausių - Karma - gatve, besitęsiančią šalia jūros.

Vaizdas iš Karma gatvės
Maistas.

Maistas Zadare nuostabus! Maistas čia nėra brangus. Iš pažiūros atrodo, kad nėra ir labai pigus, tačiau restorane gavus lėkštę su savo patiekalu ir pamačius jo kokybę, supranti, kad taip, maistas čia visgi pigus.
Didelę įtaką Zadaro virtuvei daro Italija, tad Viduržemio jūros virtuvė yra labai populiari.
Lankantis čia nuodėmė neparagauti šviežių jūros gėryybių. Šviežumu čia netenka abejoti. Vieną vakarą vakarieniaujant restorane teko matyti, kaip atėjęs žvejys iškart pardavė savo sugautą žuvelę tiesiai virtuvei.
Taip pat Italijos įtaka čia pasidarbavo su picomis, kurios čia tikrai picos, o ne blynas su kažkui, kaip daug kur įprasta Lietuvoje.

Picos!
Didžiausią įspūdį palikęs patiekalas - juodasis risotto (taip, žinau, kad tai vadinama daugiaryšiu, bet niekas taip nesako). Šis risotto juodai dažomas kalmarų rašalu, žinoma, pridedama ir pačių kalmarų.

Juodasis risotto
Žinoma, čia nepamirštama ir balkaniška dvasia, tad visose vietose, kur galima gauti greitojo maisto, šalia burgerių ir hotdogų puikuojasi čevapčici (čevapi). Beje, jei išmoksite pilną šio patiekalo pavadinimą mintinai, sumažinsite tikimybę sirgti alzhaimeriu.

Čevapčici
Zadare labai populiarios kepyklėlės. Tik skirtingai, nei Lietuvoje, jų darbo valandos labai ilgos ir jos įsikūrusios ir gyvenamuosiuose miesto rajonuose. Šalia savo gyvenamosios vietos turėjome taip pat kepyklelių, tad bandelės puryčiams buvo patapę ritualu. Beje, kiekvienąkart perkant kepyklėlėje dovanų gaudavome papilomą bandelę.

Pusryčiai
Dar vienas didelis džiaugsmas - švieži vietiniai vaisiai. Jų galima nusipirkti turguje arba  kokį granatą nusiskinti ir savo apartamentų kieme.

Na, ir kaip nepakalbėsi apie gėrimus. Tuos linsmuosius, žinoma. Populiariausia čia - vynas, kuris ganėtinai pigus (nors ir ne visad skanus). Kaip bežiūrėsi, litrą labai neblogo vyno galima nusipirkti ir už 7LT. Vietinio alaus jie turi nedaug ir visi jie daugiau mažiau Švyturio ekstra skonio.
Iš stipriųjų - Zadaro miesto gėrimas - Maraschino likeris, pagamintas distiiuojant marachino veislės vyšnias, todėl yra visiškai skaidrus. Tiesa pasakius, net keista gerti vyšnių skonio gėrimą, kuris atrodo kaip degtinė. Tad kur kas labiau patiko jų vyšnių brendis (man jis panašesnis į įprastą vyšnių likerį).

Dar keletas atsitiktinių pastebėjimų.

Zadare jautėmės lyg grįžę kelis metus į praeitį. Pavyzdžiui, gatvės mados kaip Lietuvoje prieš 5-7 metus.  Pasižvalgius po parduotuvių virtrinas biškį kvepia Gariūnais. O kavinės, turinčios wi-fi, jį reklamuoja labiau, nei savo meniu.

Pypsėjimas. Zadare žmonės dievina pypsėti. Vairuotojai pypsi dažnai ir daug. Ir dažniausiai nesuprasi, kodėl. Vieną vakarą teko matyti vestuves. Taip, pas mus vestuvininkai irgi pypsi. Bet ten jie pypsėdami po miestą sukiojosi kelias valandas!

Jachtos. Panašu, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus Zadare būtinai turi jachtą ar bent kažką panašaus į ją. Visas miestas atrodo kaip viena didžiulė prieplauka.

Jachtos naktį
Jachtos dieną
Kelionės pabaiga.

Kelionę užbaigėme Varšuva. Tiesą pasakius, mieste buvo gražu, pasisukioti jame smagu, bet trūko kažkokio jaukumo. Gal savo kažkiek ir darė namų ilgesys, bei mane lydintis kojos skausmas. Bet čia nebuvo, kad jaustum tas tikras atostogas, kokios jautėsi Zadare ar net keliaujant po Lietuvą. Gal, kai pagalvoju iš laiko perspektyvos, tas trūkumos buvo dėmesys klientui. Zadare žmonės klientų aptarnavimo srityje labai malonūs ir tiek apartamentuose, tiek restoranuose visad jautėmes su džiaugsmu laukiami. Čia, deja, to pritrūko. Labiausiai tai atsiskleidė hostelyje per pusryčius, kurie buvo tokie atmestini, kad skaniausia ten buvo kava, kuri buvo mūsų pačių (jų pasiūlytoji keliavo kriauklėn po pirmųjų gurkšnių).
Kaip ten bebambėčiau, rudenėjanti Varšuva graži ir pamatyti verta. Taip pat, neskaitant pusryčių, pasimaitinti ten pavyko visai neblogai, O pandos ten ne tik verkia, bet ir juokiasi!

Varšuvos panda liūdi.

Varšuvos panda džiaugiasi.

2014 m. rugsėjo 21 d., sekmadienis

Motociklu aplink Lietuvą

Šįkart ne apie maistą. Šįkart apie keliones.
Aprašyti vasaros kelionę aplink Lietuvą motociklu kaupiausi ilgai. Bet gal ir gerai. Vėsų rudens vakarą smagu prisiminti ryškiausias vasaros akimirkas.

Pasiruošimas. Maršrutui sudaryti prireikė kelių gerų vakarų intensyvaus googlinimo, turizmo vadovų ir brošiūrų vartymo. Turbūt nėra geresnės terapijos po darbo, kaip taškų žemėlapyje dėliojimas, kur jau greit greit būsi.

Kelionės planas.
Turbūt didžiausias kelionės galvosūkis buvo išspręsti lygtį: 1 motociklas, 2 žmonės ir daiktai jiems savaitei. Ir jis pavyko puikiai. Daiktus pavyko susidėti labai kompaktiškai - visko užteko, o ir tampyti didelės kančios nebuvo. Tiesa, pasipykdavau aš kartais su savo kuprine, bet praeidavo :) 

1 diena. Startas iš Vilniaus. Nors debesys ir nerodė pritarimo, entuziazmo netrūko. O jau po kelių valandų teko suprasti, kad ko jau ko, bet nuotykių šioje kelionėje netrūks. Pirmasis kelionės krikštas - mažame miško keliuke įsivertėm į balą. Žiūrėjimas kaip nelengvai motociklas kyla iš didelės murzinos balos kėlė daug įvairių minčių. Tik ne esminę - fotografuoti. Vis dar graužiu save dėl to. O nuotykiai nebūtų nuotykiais, jei nesibaigtų gerai. Motociklas lengvai pasispyriojęs užsikūrė, o toliau keliaut daugiau ar mažiau purviniem mum irgi netrukdė.

Ne po skrydžio balon. Bet jau nuo pirmos dienos motociklas kasdien atrodydavo maždaug taip.


Tiesa, iki balos dar pasižvalgėm Žingių miško pažintiniame take, kur sužinojome daug įdomių dalykų apie medžius ir mišką.. ir aš jų jau nei vieno nepamenu.
Sekantis taškas - Žalvario parkas, pakeliui prasukant pro Dubingius.
Žalvario parkas - absoliučiai nurauta vieta. Belekiek hektarų visiškai WTF skulptūrų. 

Žalvario parkas.
Saulė leidosi greičiau, nei noras keliauti, tad teko spręsti, kur nakvoti, nes numatytos vietos, jau buvo aišku, nepasieksim. "Obuolių sala" tam buvo puikus pasirinkimas. Jaukus ir tvarkingas kempingas. O  pirmą kartą ir tamsoje surinktoje palapinėje išsimiegoti pavyko puikiai.

Obuolių sala taip pavadinta tikrai ne be reikalo.
2 Diena. Dienos pradžiai maudynės ir pusryčiai "Obuolių saloje". Toliau - Velykų salos dievai  Luokesaičio ežero pakrantėje. Labai smagu, kai privačiomis iniciatyvomis atsiranda tokios gražios vietos.

Velykų salos dievai.
Ignalinos rajonas patraukė Ladakalniu, Bitės apžvalgos bokštu ir Ginučių vandens malūnu. Ir mus jau karts nuo karto pradėjo sveikinti lietus. Bet smulkus, o ir bėgti nuo jo sekėsi puikiai.

Vaizdas nuo Ladakanio.
Pakeliui į Salaką sustiprėjo įtarimas, kad benzino turim ne per daugiausiai. O atradimas, kad artimiausia degalinė tik Zarasuose, ne itin  džiugino. Bet čia ir vėl atvira scena nuotykiams. Pakalbėjus su vietiniais jie greit atranda išeitį. Jau netrukus pilamės benziną turbūt labiausiai netikėtoje vietoje - gaisrinėje. Ne veltui šia profesija žmonės pasitiki labiausiai.
O saulė jau vėl vakarop, tad nusprendžiame įsikurti čia pat, Salake, prie Luokesos ežero.

Salako bažnyčia.
3 diena. Trečios dienos atradimas - jei yra ženklas, dar nereiškia, kad ten kažką rasi. Aplink Luokesos ežerą daug ženklų į pažintinį taką, kuris veda link apžvalgos bokšto. Pasirodo, takas dar tik tiesiamas, o bokšto dar nepastatė.

Nebokštelis už 400 metrų.
Neradę bokštelio traukiam į Zarasus, kur pagrindinis tikslas dorai pagirdyti savo metalinį žirgelį benzinu. Zarasuose taip pat pasižvalgome nuo apžvalgos rato, tačiau stiprus vėjas nuo ežero netraukia ilgiau užsibūti.

Jie taisė kelią, o mes ilgai ir nuobodžiai stovėjom prie šviesoforų
Pekeliui į Rokiškį užsukome prie Panemunio angelo, skirto Lietuvos partizanams.

Panemunio angelas


Rokiškyje į maršrutą buvo įtrauktas tik Liongino Šapkos parkas. Tačiau noras valgyti atvedė į centrinę miesto aikštę, kuri pasirodė netikėtai graži. 

Rokiškis
O smagiausia dalis šiame mieste, kad 2 žmonės papietavo prabangiausiame miesto restorane vos už 30LT.

Toliau - Biržai. Biržuose aplankom Biržų pilį ir ilgiausiu pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą nukeliaujame į Astravo dvarą.

Širvėnos tiltas
Biržuose motociklas priminė, kad ir jis turi savo nuomonę. Variklio tepalas pasakė: I'm out, grandinės garsuose įsiklausius girdėjos: screw you, guys. Tepalu pasirūpinti pavyko, grandinei dar teko pakentėti. 
Nulėkėm iki Karvės olos ir Pakruojyje aplankant Baltijos kelio kryžius traukėm į Šiaulius, kur laukė nakvynė lovoje.

4 diena. Išsimiegoti lovoje yra kažkas nuostabaus. Ačiū draugams suteikusiems nakvynę, maistą ir skalbimą mūsų jau pirmą dieną išpurvintiems rūbams.
Šiauliuose buvo būtina aplankyti Lapę.

Lapė.

Taip pat įdomios ir Šiaulių kapinės (jei kam norisi daugiau istorijų iš jų, rekomenduoju video, esantį straipsnyje http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/senose-kapinese-ir-lietuviskos-vampyres-paslaptis.d?id=61551078)

Vienas įspūdingiausių kada nors matytų paminklų
Į Šiaulius pasižvalgę nuo Salduvės kalno patraukėme prie NATO karinės bazės. Labai pasisekė, kad pora naikintuvų buvo tik nutūpę ir buvo galima juos  apžiūrėti iš pakankamai arti.

Naikintuvai.
Teptuku variklio alyva pateplioju motociklo grandinę (turbūt keisčiausia mano kada parašyta frazė) ir keliaujame link Svilės šaltinių.
Viena įdomesnių aplankytų vietų - Svilės kryžių kryžkelė. Toje vietoje baudžiavos laikais buvo kariami baudžiauninkai, o vėliau toje vietoje žmonės pradėjo statyti kryžius. Daug kryžių.

Svilės kryžiai.
Užventyje, nors ir protarpiais lyjant lietui, pasivaikčiojome prie dvaro vandens malūno.

Užvenčio vandens malūnas.
O lietus tapo vis dažnesnis palydovas. Judant link Šatrijos kalno dangus vis labiau grasino ir vis prapliupdavo. Bet o kas mums jauniems.

Nuo Šatrijos kalno
Telšiai, kas jau nebestebino, vėl pasveikino lietumi. Ir lietaus buvo tiek daug, kad planų tą vakarą toliau keliauti teko atsisakyti. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą -vėl naktis lovoje. Ir ne bet kokioje, o viešbutyje.

Naktiniai Telšiai
5 diena. Viešbutyje miela tetulytė iškepa blynų ir omleto, o papusryčiavus traukiame į miestą. Mieste reikia atrasti visas pasižymėtas skulptūras ir tepalą motociklo grandinei. Abi misijos sėkmingai įvykdomos.

Skalikas
Šaltojo karo muziejus Plateliuose yra kažkas wow. Turbūt vienas įspūdingiausių muziejų Lietuvoje. Kas nebuvot, įsitraukit į must see objektų sąrašą. Sunku suvokti, kad kažkada čia, Lietuvoje, buvo branduolinis ginklas.

Šachta, kurioje buvo laikoma branduolinė raketa.
Traukiame link Kretingos ir vis dažniau maudo lietus. Pakeliui aplankome Dyburių atodangą, kuri įspūdinga, bet to įspūdžio pagauti fotoaparatu, deja, nepavyko.
Kretingoje surandame astronominį kalendorių su saulės laikrodžiu ir pasišildome dvaro žiemos sode.

Astroniminis kalendorius su saulės laikrodžiu
Nakvynė Vinetu kaime Kretingalėje buvo įtraukta jau planuojant maršrutą. Taip, atrodo įspūdingai, bet, deja, buvo didžiausias kelionės nusivylimas. Bendravimas su klientais bent jau kai kuriems iš jų darbuotojų/savininkų yra per sudėtinga užduotis. 
O ir miegoti tipyje buvo velniškai šalta. O plaukai ir rūbai dūmais trenkė dar ilgai. Bet, jei ne darbuotoja, sugadinusi nuotaiką, tas būtų dar nieko.

Nevažiuokit čia.
6 diena. Išsimiegoti beveik nepavyko ir dvokiantys dūmais, kaip iš pačios peklos gilumos išlindę velniai, keliaujame į Klaipėdą.


Olando kepurė
Pajūryje siautėja vėjas, tad prie Olando kepurėms pusryčiams - smėlis.
O Klaipėdoje, kaip ir Telšiuose, svarbiausia užduotis atrasti patikusias skulpturas.

Katinas džentelmeno veidu.
Kita svarbi misija Klaipėdoje - pavalgyti. Ir maitina mus Klaipėdoje tikrai skaniai.

"Kurėnas".

Klaipėda - tolimiausias mūsų pasiektas taškas. Toliau - vis artėsim link namų.
Pro Šilutę, Pagėgius pasiekiame Rambyno kalną.

Rambyno kalnas
Netoliese įsikūręs Martyno Jankaus muziejus, kurio parke, daug įdomių meno kūrinių, kurie, deja, nepasidavė fotografavimui. 
Pakeliui Jurbarką prasukame pro Raganų eglę, Viešvilę, Smalinikų vandens matavimo stotį.

Smalininkų vandens matavimo stotis
Nakvynę "Medaus slėnio" kempinge Jurbarko rajone. Kempingas gauna simpatijas už elektros lizdus lauko pavėsinėse, virtuvę ir karštą vandenį.

7 diena. Dušas yra gėris. Dušas, kai kūnas įsigėręs dūmais yra nuostabus gėris. Karštas dušas sušalus, yra kažkas nuostabaus. Toliau dieną tęsiame vėlyvais pursryčiais Panemunės pilyje. 

Panemunės pilis.
Toliau keliaujame tradiciniu panemunės pilių maršrutu.

Panemunės pilis
Ties Vilkija keltu persikeliame per Nemuną. Maloniai nustebina tai, kad motociklui pritaiko dviračio kainą.

Keltas

Paskutinę dieną noras namo darosi vis stipresnis. Paskutinis aplankomas objektas - gotikinė senoji Zapyškio bažnyčia.

Senoji Zapyškio bažnyčia
Maršrutas baigėsi, nuotykiai - ne. Išvažiavus už Kauno lyja nuolat. Šlapia ir šalta, o pasislėpti nėra kur. Tik netoli Vilniaus trumpam pasišildome kava degalinėje. Toliau šildo tik mintis, kad tuoj namai. Prie pat namų dar patenkame į mikro avariją. Keistau įrartinas automobilio vairuotojas atsiprašinėja ir bučiuoja rankas - tokie paskutiniai šios kelionės akordai.

Tai buvo nuostabi kelionė, su daug nuotykių ir dar daugiau įspūdžių. Net ir nors teko sušalti ir sušlapti - buvo verta. Graži ta mūsų Lietuva.

P. S. Sutepu motociklo grandinę per minutę!